žiopsotojas

žiopsótojas, -a smob. (1) NdŽ, DŽ¹ kas žiopso: Kad čia ne parėdka, da[r] taip tik valgis, ot vis tiek būs svetimų tų žiopsótojų Lpl. Tie žiopsótojai oro neprileida, sužeistims [avarijoje] blogiau Krš. Į tą šventę liuob susirinks ir tų žiopsótojų daug, kai sugrajys, ir bėgsma visi už kitas kito End. Kiek tų žiopsótojų buvo ant to kiemo prie tų numirusių Smln. Tokio nepaprasto atsitikimo pasižiūrėti subėgo daugel žiopsotojų visokio amžiaus Kel1936,52. Alutis, midutis dainuotojam, čibulis, česnakas žiopsotojam LTR(Kp).